Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Visagalis pasakė, jog Jis uždraudė priespaudą Sau ir Savo tarnams, todėl žmonės neturėtų engti vieni kitų. Taip pat pranešė, kad visi tarnai yra nuklydę nuo tikrojo kelio, išskyrus tuos, kuriems vadovauja Allahas. Ir kas prašo Allaho vadovavimo, Jis jį ves ir vadovaus. Ir kad visiems žmonėms visuose reikaluose reikia Allaho. Taigi, kas prašo Allaho, Jis patenkins jo poreikį ir suteiks jam pakankamai. Ir kad žmonės daro nuodėmes dieną ir naktį, bet Visagalis Allahas jas slepia ir atleidžia jiems, kai jie to prašo. Jie negali padaryti jokios žalos ar atnešti jokios naudos Allahui. Jei jie būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia pasaulyje žmogaus širdis, jų pamaldumas nieko nepridėtų prie Allaho viešpatavimo. Jei jie būtų tokie nedori kaip nedoriausia žmogaus širdis, jų nedorumas nesumažintų Allaho viešpatavimo. Taip yra todėl, kad jie yra bejėgiai ir jiems visada reikia Allaho. Jiems Jo reikia visomis sąlygomis ir visais laikais bei vietose, o Jis yra Savarankiškas, virš visų poreikių. Jei visa žmonija bei visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Allaho, ir Jis duotų kiekvienam tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Allahas turi kaip kad adata, kai įmerkiama į jūrą, o jūra dėl to nė kiek nesumažėja. Taip yra dėl tobulo Visagalio Savarankiškumo. Visagalis Allahas užrašo ir skaičiuoja Savo tarnų darbus ir suteikia jiems pilną atlygį Teismo dieną. Kas randa gerą atlygį už savo poelgius, turi šlovinti Allahą už tai, kad Jis nukreipė jį į Savo garbinimą, o tas, kuris randa kitokį atlygį už savo poelgius, turėtų kaltinti tik savo piktadarystę, kuri privedė jį prie netekties.