Pranašas paaiškino, kad kai vienas musulmonas pridengia kitą dėl kažko, Visagalis Allahas pridengs jį Teismo dieną, nes atlygis atitinka veiksmą. Manoma, kad tai reiškia, kad Allahas neatskleis jo trūkumų ir nuodėmių kitiems žmonėms, kai jie bus surinkti Teismo dieną, arba Jis už jas nereikalaus atsiskaityti ir apie jas neužsimins.

• Leistina pridengti musulmoną, jei jis klysta, kartu išreiškiant nepasitenkinimą, patariant jam ir skatinant bijoti Allaho. Tačiau jei jis priklauso piktadariams ir tiems, kurie viešai daro nuodėmes, jo pridengti nereikėtų, nes tai skatintų jį daryti daugiau nuodėmių. Jo atvejis turėtų būti perduotas valdovui, net jei reikės minėti jo vardą, nes jis žinomas dėl atviro nepaisymo ir nuodėmių.
• Raginama nuslėpti kitų klaidas.
• Klaidų pridengimo nauda yra ta, kad tai suteikia suklydusiam žmogui galimybę apmąstyti savo elgesį ir atgailauti Allahui, nes ydų ir nuodėmių viešinimas skleidžia nedorybę, griauna visuomenės moralinį sąmoningumą ir gali paskatinti kitus daryti panašius veiksmus.

1. Pagrindinis
2. Akyda (Tikėjimo pagrindai)
3. Tikėjimas Visagaliu Allahu
4. Tikėjimas Allaho vardais ir savybėmis
5. Hadithas

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Gero charakterio reglamentavimas
4. Pagirtina moralė
5. Hadithas

• „Iš tikrųjų, Allahas pavydi ir tikintysis pavydi. Allaho pavydas yra tada, kai tikintysis daro tai, ką Jis jam padarė neteisėtu.“
• „Laikykitės teisybės, nes tiesa veda į dorovę, o dorovė - į rojų
• Adomo sūnus meluoja apie Mane ir neturi teisės to daryti; Jis įžeidžia Mane ir neturi teisės to daryti
• „Nesumenkink jokio gero poelgio, net jei tai būtų savo brolio sutikimas linksmu veidu.“