Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškino apie draudžiamą apkalbą, tai yra kalbėti apie nesamą musulmoną taip, kaip jis nemėgsta, nesvarbu, ar minite jo manieras, išvaizdą ar bruožus, pavyzdžiui, sakote, kad tai vienaakis žmogus, sukčius, melagis ar bet koks kitas smerktinas jo bruožas, net jei tai tikrai egzistuoja. Tačiau jei tas bruožas neegzistuoja, tai yra blogiau nei apkalbinėjimas. Tai yra šmeižimas, kurio tikslas yra sugalvoti ką nors blogo.

• Hadisas parodo puikų Pranašo mokymo būdą, nes jis aiškindavo dalykus klausimais.
• Tai parodo kompanjonų mandagumą Pranašui, kai jie pasakė: Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.
• Asmuo, klausiamas apie tai, ko jis nežino, turėtų pasakyti: Allahas žino geriausiai.
• Šariatas saugo visuomenę, išlaikydamas savo narių teises ir brolybę.
• Apkalbinėjimas draudžiamas, išskyrus tam tikrais atvejais, siekiant tam tikrų interesų. Pavyzdžiui priespaudos pašalinimą, nes prispaustas žmogus kalba su žmogumi, kuris gali grąžinti jam teisę iš to, kuris jį skriaudė, sakydamas: „Taip ir taip mane skriaudė arba padarė man taip ir taip.“ Kitas pavyzdys - kai kas nors klausia kitų nuomonės dėl santuokos, partnerystės, kaimynystės ir panašiai.

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Šariato patvirtintas etiketas
4. Kalbėjimo ir tylėjimo etiketas
5. Hadithas

• „Teismo dieną ant svarstyklių nėra nieko sunkesnio tikinčiajam už gerą moralę. Iš tiesų, Allahas nekenčia to, kuris yra nepadorus ir nešvarus.“
• „Tikras tikintysis nedalyvauja nei patyčiose, nei dažnai keikiant (kitus), nei jis būna nepadorus ar įžeidus.“
• „Musulmonas yra tas, nuo kurio liežuvio ir rankos kiti musulmonai yra saugūs, o muhadžir yra tas, kuris apleidžia tai, ką Allahas uždraudė.“
• Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, kas yra išsigelbėjimas?“ Jis atsakė: „Valdyk savo liežuvį, praleisk daugiau laiko namuose ir verk dėl savo nuodėmių.“