Pranašas užėjo pas savo dėdę Abu Talib, kai jį kankino mirties skausmai, ir tarė: "O dėde, pasakyki La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai teiginys, kuriuo galiu paliudyti tavo naudai prieš Allahą.“ Po to Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah tarė: „O Abu Talib, ar atsisakysi savo tėvo Abdul-Muttalib religijos, [stabų garbinimo]?!“ Jie abu kalbėjosi su juo, kol paskutinis dalykas, kurį jis jiems pasakė buvo, kad jis liks Abdul-Muttalib religijoje, t. y. širk ir stabmeldystės religijoje. Taigi Pranašas tarė: ,,Aš prašysiu Allaho atleidimo tau tol, kol Jis uždraus man tai daryti". Po to Visagalis Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. O apie Abu Talib buvo atskleista ši eilutė: {Iš tiesų tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56]. Tai yra, tu negali vesti tiesiu keliu tą, kuris tau patinka; tavo pareiga yra tik perduoti žinią, o Allahas veda tuos, kuriuos nori.