Abu Huraira aprašo dalį Pranašo maldos. Jis praneša, kad atsistojęs maldai sakydavo Allahu Akbar. Jis ištardavo takbir tada: kai nusilenkdavo, kai pakeldavo galvą, kai nusilenkdavo antram sudžiūd ir kai pakeldavo galvą po jo, ir kai pakildavo po pirmųjų dviejų rakatų po pirmojo tašahud, trijų ar keturių rakatų maldoje. Jis tai darydavo per visą maldą, kol ją baigs. Ištiesęs nugarą nuo nusilenkimo, jis sakydavo: Samia allahu liman chamidah. Ir stovėdamas tiesiai sakydavo: rabbana ualakl-chamd. Tada Abu Huraira, išeidamas po maldos, sakydavo: „Prisiekiu Tuo, kurio Rankoje mano siela, mano malda panašiausia tarp jūsų Allaho Pasiuntinio maldai. Tokia buvo jo malda kol jis paliko šį pasaulį.“

• Takbir reikia ištarti su kiekvienu maldos judesiu, išskyrus pakylant iš nusilenkimo.
• Kompanjonai norėjo sekti Pranašo pavyzdžiu ir išsaugoti suną.

1. Pagrindinis
2. Jurisprudencija ir jos principai
3. Garbinimo aktų jurisprudencija
4. Malda
5. Maldos aprašymas
6. Hadithas

• Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarp dviejų sudžiūd sakydavo: „Rabbighfir ly, rabbighfir ly.“
• „Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ištiesdavo nugarą po nusilenkimo, sakydavo: „Samia allahu liman chamidah
• kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarp dviejų nusilenkimų sakydavo: „Allahumma-ghfir li varhamni va afini vahdini varzukni (O Allah, atleisk man, pasigailėk manęs, suteik man saugumą, vesk mane ir aprūpink mane).“
• Tai Šėtonas, vadinamas Khinzab. Jei pastebi jo poveikį, ieškok prieglobsčio pas Allahą ir tris kartus spjauk į kairę