Tabij Malik Ibn Aus pasakoja, kad turėjo auksinių dinarų ir norėjo juos iškeisti į sidabrinius dirhamus. Talha Ibn Ubaidillah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasiūlė: „Duok mums savo dinarus, kad juos apžiūrėtume!“ Paskui pridūrė: „Sugrįžk vėliau, kai ateis mūsų tarnas, ir mes duosime tau sidabro dirhamus.“ Umar Ibn Al-Khatab (tebūnie Allahas juo patenkintas), dalyvavęs tame susitikime, išreiškė nepritarimą tokiai sandorio formai ir prisiekė, kad Talha turi arba iš karto sumokėti sidabrą, arba grąžinti auksą. Umar paaiškino, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė, jog keičiant auksą į sidabrą arba atvirkščiai, sandoris turi būti atliktas nedelsiant, priešingu atveju tai bus riba (neteisėta palūkanų forma), o tokia prekyba bus laikoma negaliojančia. Jis taip pat nurodė, kad vienarūšių prekių mainai, tokių kaip kviečiai į kviečius, miežiai į miežius ar datulės į datules, turi būti atliekami lygiomis sąlygomis – pagal svorį ar kiekį – ir su neatidėliotinu perdavimu; sandorio šalių išsiskyrimas prieš užbaigiant mainus yra nepriimtinas.