Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) jojo už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kuris jį pašaukė tris kartus, kad parodytų to, ką ketino jam pasakyti, svarbą. Tuo tarpu Muaz atsakė: „Štai aš tavo paslaugoms, o Allaho Pasiuntiny“ - štai aš atsiliepiu į tavo kvietimą, o Allaho Pasiuntiny, ir ieškau laimės tau atsakydamas. Pranašas jam pasakė, kad jei kas nors nuoširdžiai liudija, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą - tai reiškia, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, ir miršta tokioje būsenoje, Allahas uždraus jam pragarą. Muaz paklausė Pranašo, ar jis galėtų apie tai pasakyti žmonėms, kad jie džiaugtųsi ir jaustų viltį. Bet Pranašas pabijojo, kad jie gali pasikliauti tik tuo ir jų gerų darbų gali sumažėti. Taigi, Muaz apie tai papasakojo tik būdamas prie mirties, bijodamas, kad atliks nuodėmę slėpdamas žinias.