Pranašas sako, kad kai musulmonas meldžiasi kongregacijoje, jo malda yra dvidešimt kelis kartus geresnė nei malda namuose ar darbe. Tada jis paminėjo priežastį, sakydamas, kad kai žmogus tobulai atlieka vudu, o paskui išeina į mečetę, nesiekdamas nieko kito, tik maldos, su kiekvienu jo žingsniu jis pakyla vienu laipsniu ir rangu aukščiau, o viena nuodėmė jam ištrinama. Kai jis įeina į mečetę ir sėdi laukdamas maldos, jis gauna atlygį už maldą tol, kol jos laukia, o angelai už jį meldžiasi (su sąlyga, kad jis lieka toje vietoje, kur atliko maldą), sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis nenutrauks vudu arba nepadarys to, kas gali pakenkti žmonėms ar angelams."