Pas Pranašą atėjo žmogus iš Nedždo tautos. Jo plaukai buvo susivėlę, balsas skardus ir jo žodžių nebuvo galima suprasti, kol jis priėjo arčiau prie Pranašo ir paklausė apie islamo pareigas. Pranašas pradėjo nuo maldos ir informavo jį, kad Allahas nurodė jam penkias privalomas maldas, kurias reikia atlikti kiekvieną dieną ir naktį. Jis paklausė: Ar turiu atlikti kokią nors kitą maldą, be šių penkių maldų? Pranašas atsakė: Ne, nebent tu nuspręsi atlikti ką nors iš savanoriškų maldų. Tada Pranašas pasakė: Tarp to, ką Allahas tau įsakė, yra pasninkas Ramadano mėnesį. Vyras paklausė: Ar aš turiu pasninkauti kitą dieną, išskyrus Ramadano mėnesį? Jis pasakė: Ne, nebent pasirinksi pasninkauti savo noru. Po to Pranašas paminėjo jam apie zakatą. Vyras paklausė: Ar aš turiu duoti kokią nors labdarą, išskyrus privalomą zakatą? Jis pasakė: Ne, nebent tai darysi savo noru. Išklausęs Pranašo žodžius apie tokius įsipareigojimus, vyras nusisuko ir prisiekė Allahu, kad jų laikysis be jokių papildymų ar praleidimų. Pranašas pasakė, kad jei šis žmogus yra nuoširdus dėl savo priesaikos, jis bus tarp sėkmingųjų.