Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei kas nors nukrypsta nuo paklusnumo valdovams ir atsiskiria nuo musulmonų bendruomenės, sutikusios prisiekti ištikimybę valdovui ir miršta būdamas atskirties ir nepaklusnumo būsenoje, jis mirė kaip džahilija žmonių mirtis, kurie nenorėjo paklusti lyderiams ar susivienyti, veikiau jie buvo skirtingos grupės ir gentys, kovojančios viena su kita. Pranašas informavo, kad jei kas nors aklai kovoja po vėliava, po kuria jis negali atskirti tiesos nuo melo, ir jis pyksta dėl savo šališkumo tik savo tautai ar genčiai, o ne dėl paramos religijai ir tiesai, ir jis kovoja aklai be įžvalgos ar žinių, jei jis miršta tokioje būsenoje, jo mirtis yra kaip džahilijos. Ir jei kas sukyla prieš Pranašo bendruomenę, smogdamas ir teisiesiems, ir nedoriesiems bei nesirūpindamas tuo, ką daro, nebijodamas bausmės už tai, žudydamas tikinčiuosius tarp jų ir nevykdydamas sandoros su tais, su kuriais jas sudarė iš netikinčiųjų ar valdovų - veikiau jis jas pažeidžia - tai yra didelė nuodėmė ir kas tai daro, nusipelno šio griežto įspėjimo.