Pranašas praneša apie šėtoną ir jo kovą su asmeniu, kuris nori atsikelti atlikti savanorišką naktinę maldą arba rytinę maldą. Kai tikintysis eina miegoti, šėtonas užriša tris mazgus ant jo kafija, t. y. galvos galo. Vienas mazgas atsiriša, kai tikintysis atsikelia ir prisimena Allahą Visagalį, neatsakydamas į šėtono šnabždesius. Kitas mazgas atsiriša, kai jis atlieka apsiprausimą (vudu). Tada trečias mazgas atsiriša, kai jis atsikelia ir meldžiasi, ir jis atsikelia ryte aktyvus ir geros nuotaikos, džiaugdamasis, kad Allahas jį vedė į paklusnumą ir kad gaus atlygį ir atleidimą, kurį Allahas jam pažadėjo, kartu atsikratydamas šėtono mazgų ir jo atkalbinėjimų. Jei jis to nepadarys, jis atsikels ryte nusiminęs, liūdnas ir tingus daryti gerus ir teisingus darbus, nes jis yra surištas šėtono grandinėmis ir toli nuo priartėjimo prie Maloningiausiojo.

• Šėtonas nuolat stengiasi visais būdais trukdyti žmogui paklusti Allahui, ir niekas negali išgelbėti žmogaus nuo šėtono, išskyrus pagalbos prašymą iš Visagalio ir atsargumo bei apsaugos priemonių naudojimą.
• Allaho Visagalio prisiminimas ir Jo garbinimas suteikia sielai energijos ir atneša palengvėjimą širdyje. Tai išsklaido vangumą bei palengvina nerimą ir neapykantą, nes tai atbaido šėtoną, kuris kužda visas šias mintis.
• Tikintysis jaučiasi laimingas, kai Allahas Visagalis veda jį į paklusnumą Jam, ir jaučiasi nusiminęs, kai nepavyksta pasiekti išskirtinumo ir tobulumo laipsnių.
• Neatidumas ir nenoras vykdyti paklusnumo veiksmus yra iš šėtono darbų ir jo bandymas padaryti žmogaus poelgius jam patrauklius.
• Šie trys dalykai – Allaho prisiminimas, vudu atlikimas ir malda – atbaido šėtoną.
• Šėtonas užriša mazgus būtent galvos gale, nes tai yra jėgos ir jos valdymo centras. Todėl, jei jis užriša mazgus toje vietoje, jis įgyja galimybę kontroliuoti žmogaus dvasią ir užliūliuoti jį miegu.
• Ibn Hadžar Al-Askalani sakė: nakties paminėjimas jo žodžiuose „prieš tave ilga naktis“ akivaizdžiai rodo, kad tai būdinga būtent nakties miegui.
• Ibn Hadžar Al-Askalani sakė: čia nėra jokios konkrečios ar nepakeičiamos dhikr formos, kurią reikėtų sakyti; užtenka bet kokio dhikr, įskaitant Korano recitavimą, Pranašo hadisų skaitymą ir religinių žinių siekimą. Tačiau geriausias būdas prisiminti Allahą yra aiškus Pranašo žodžiuose: „Kas pabunda naktį sunerimęs ir sako: La iliaha illa Allah vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd va huva ala kulli šai-in kadir. Alhamdulillah va subhanallah va la ilaha illa Allah vallahu akbar va la haula va la kuvata illa bilah (Nėra jokio dievo, išskyrus Allahą, be jokio partnerio, Jam priklauso Aukščiausioji Valdžia ir Garbė, ir Jis yra Visagalis. Šlovė Allahui, garbė Allahui; nėra jokio dievo, išskyrus Allahą; Allahas yra Didžiausias, ir nėra jokios jėgos ir galios, išskyrus su Allahu), tada sako: Allahumma ighfirli (O Allahe, atleisk man) arba meldžiasi, jo malda bus išklausyta, o jei jis atlieka vudu, jo malda bus priimta.“ [Perdavė Al-Bukhari]

1. Pagrindinis
2. Jurisprudencija ir jos principai
3. Garbinimo aktų jurisprudencija
4. Tyrumas
5. Apsiplovimas (vudu)
6. Ypatinga apsiplovimo reikšmė
7. Hadithas

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Maldavimų ir Allaho minėjimo reglamentavimas
4. Allaho minėjimo privalumai
5. Hadithas

• Aš esu toks, kaip mano tarnas apie Mane galvoja, ir Esu su juo, kai jis Mane prisimena
• „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atlikdavo vūdu kiekvienai maldai
• „Tas, kas prisimena savo Viešpatį, ir tas, kas Jo neprisimena, panašūs į gyvą ir mirusį“
• „Švarumas - tai pusė tikėjimo. „Alhamdulilliah“ pripildo svarstykles, „Subhanallah“ ir „Alhamdulilliah“ pripildo tai, kas tarp dangaus ir žemės