Ibn Umar pasakojo, kad Pranašas atsistojo po to, kai Maiz Ibn Malik Al-Aslami (tebūnie Allahas juo patenkintas) buvo apmėtytas akmenimis kaip bausmė už neištikimybę, ir kreipėsi į žmones, sakydamas: „Venkite šios bjaurybės ir visko, kas bjauru bei smerktina tarp nuodėmių, kurias uždraudė Allahas. Kas į jas pakliūna, turi atlikti du dalykus: Pirma: slėpti savo nuodėmę, jei Allahas ją paslėpė, ir nepasakoti apie ją. Antra: skubiai atgailauti Allahui ir nebesitęsti nuodėmę. O tas, kurio nuodėmė tampa mums žinoma, tam taikysime Allaho Knygoje numatytą bausmę už tą nuodėmę.

• Raginama žmogų slėpti savo nuodėmes ir nuoširdžiai atgailauti už jas tarp savęs ir Allaho.
• Jei nuodėmė tapo vieša ir apie ją sužinojo valdovas, tuomet turi būti taikoma nustatyta bausmė (hadd).
• Reikia vengti nuodėmių ir nedelsiant atgailauti jas padarius.

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Dalykai, kurie minkština širdį ir įspėja
4. Atgaila
5. Hadithas

• „Iš tiesų, Visagalis Allahas ištiesia Savo ranką naktį, kad dienos nusidėjėlis atgailautų, ir Jis ištiesia Savo ranką dieną, kad nakties nusidėjėlis atgailautų, iki kol saulė pakils iš vakarų.“
• Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, kas yra išsigelbėjimas?“ Jis atsakė: „Valdyk savo liežuvį, praleisk daugiau laiko namuose ir verk dėl savo nuodėmių.“
• Adomo sūnau, kol šauksiesi Manęs ir prašysi, Aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir neprieštarausiu. Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės pasiektų dangaus debesis ir tu prašytum Manęs atleidimo, Aš tau atleisiu
• „Nėra žmogaus, kuris padaręs nuodėmę atsikelia ir apsivalo, tada meldžiasi ir prašo Allaho atleidimo, išskyrus tai, kad Allahas jam atleidžia