Sulaiman Ibn Surad (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Kartą, kai sėdėjau su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam, du žmonės pradėjo ginčytis, ir vieno iš jų veidas paraudo, o gyslos išryškėjo. Tada Pranašas pasakė: „Iš tiesų, aš žinau tokius žodžius, kuriuos pasakęs jis tikrai nusiramintų: ,,auzu billahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Ir jam buvo pasakyta: „Iš tiesų, Pranašas liepė tau sakyti: ,,Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Tačiau jis atsakė: „Ką, ar aš apsėstas?” Sachych - Bendru sutarimu
explain-icon

Paaiškinimas

Du vyrai keikėsi ir įžeidinėjo vienas kitą Pranašo akivaizdoje, ir vieno iš jų veidas paraudo, o kaklo gyslos išsipūtė. Pranašas sakė: iš tiesų, aš žinau žodžius, kuriuos pasakęs šis supykęs žmogus, nusiramintų. Jei jis pasakytų: „Aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono.“ Jie jam pasakė: Pranašas tau liepė ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono. Tada jis sakė: „Ar aš apsėstas?“ Manydamas, kad tik apsėstasis tai sako.

explain-icon

Iš hadiso privalumų

  • Pranašo rūpestis teikti vadovavimą ir pamokymus, kai to reikia.
  • Pyktis yra iš šėtono.
  • Įsakyta ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono pykčio metu, kaip sako Visagalis Allahas: {Ir jei pikti šnabždesiai iš šėtono pasiekia jus, tada prašyk prieglobsčio pas Allahą....} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:200].
  • Įspėjimas apie įžeidimus ir keiksmus bei jų kritikavimas, nes jie sukelia priešiškumą tarp žmonių.
  • Patarimai turi būti perduodami tiems, kurie jų negirdėjo, kad galėtų iš to pasimokyti.
  • Pranašas įspėjo apie pyktį, nes jis veda į blogį ir nerūpestingumą. Pats Pranašas pykdavo tik tada, kai buvo pažeidžiami Visagalio Allaho draudimai – toks pyktis yra pagirtinas.
  • An-Navavi, komentuodamas žodžius „Ką, ar aš apsėstas?“, pasakė: „Gali būti, kad tai pasakęs žmogus buvo arba iš veidmainių, arba iš šiurkščių ir neišsilavinusių beduinų.“