Kai Pranašas baigdavo savo maldą, jis sakydavo: Aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą. Tada šlovindavo savo Viešpatį sakydamas: Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram. Iš tiesų, Allahas yra tobulas Savo savybėmis ir aukščiau už bet kokį netobulumą ar ydą. Vien tik Jo turėtume prašyti apsaugos nuo šio ir anapusinio pasaulio blogio. Jis, tebūnie išaukštintas, teikia gausius palaiminimus abiejose buveinėse ir yra didybės bei geranoriškumo Turėtojas.

• Po maldos pageidautina nuolatos prašyti Allaho atleidimo.
• Prašyti Allaho atleidimo pageidautina norint ištaisyti ir kompensuoti bet kokius garbinimo trūkumus.

1. Pagrindinis
2. Jurisprudencija ir jos principai
3. Garbinimo aktų jurisprudencija
4. Malda
5. Zikr (Allaho minėjimas) maldoje
6. Hadithas

• Allahuma inni audhu bika min adhabil-kabr, va min adhabin-nar, va min fitnatil-mahja val-mamat, va min fitnatil-masihid-dadžal
• „Yra tam tikrų dalykų, kurių sakytojas - arba atlikėjas - po kiekvienos privalomos maldos niekada nenusivils: tasbih (Subhanallah) trisdešimt tris kartus, tahmid (Alhamdulilliah) trisdešimt tris kartus ir takbir (Allahu Akbar) trisdešimt ke...
• „Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ištiesdavo nugarą po nusilenkimo, sakydavo: „Samia allahu liman chamidah
• Allahumma baid baini va baina khatajaja kama ba-adta bainal-mašriki val-maghrib