Usman Ibn Afan norėjo atstatyti Pranašo mečetę ir paversti ją geresne. Tačiau žmonėms tai nepatiko, nes tai reikalautų pakeisti visą jos buvusią struktūrą. Mečetė buvo sumūryta iš molinių plytų, o lubos - iš palmių šakų. Tačiau Usman norėjo ją atstatyti iš akmenų ir gipso. Taigi, jis jiems pranešė, kad girdėjęs Pranašą sakant, kad tas, kuris stato mečetę, kad laimėtų Visagalio malonę, o ne dėl pasipuikavimo ar reputacijos, Allahas duos jam geriausią atlygį už tokį jo poelgį. Atlygis yra tas, kad Allahas pastatys jam panašų rojuje.

• Hadisas ragina statyti mečetes ir parodo to nuopelnus.
• Mečetės išplėtimas ir atnaujinimas patenka į mečetės statymo nuopelnus.
• Hadise pabrėžiama nuoširdumo Visagaliui Allahui svarba visuose darbuose.

1. Pagrindinis
2. Jurisprudencija ir jos principai
3. Garbinimo aktų jurisprudencija
4. Malda
5. Taisyklės dėl mečečių
6. Hadithas

• „Sulyginkite savo eiles, nes iš tiesų eilės sulyginimas yra iš maldos tobulinimo.“
• „O Allah, nepadaryk mano kapo garbinamu stabu
• Tai yra žmonės, kurie, kai miršta teisus žmogus iš jų tarpo, jie pastato garbinimo vietą
• „Kai kas nors iš jūsų įeina į mečetę, tegul prieš atsisėsdamas atlieka du maldos rakatus.“