Pranašas nukreipė savo bendruomenę į maldavimą, kuris turi būti ištartas įėjus į mečetę: „O Allahe, atidaryk man Savo gailestingumo vartus.“ - tai yra prašyti Visagalio, kad suteiktų priemonių, leidžiančių pasiekti Jo gailestingumą. O išėjus iš mečetės, reikia sakyti: „O Allah, aš prašau Tavęs dosnumo.“ - tai yra prašyti Allaho dosnumo ir geranoriškumo teikiant teisėtą pragyvenimą.

• Šį maldavimą pageidautina pasakyti įeinant į mečetę ir išeinant iš jos.
• Gailestingumas minimas kalbant apie įėjimą, o dosnumas - apie išėjimą, nes įeidamas į mečetę žmogus užsiima darbais, kurie priartina jį prie Allaho ir rojaus, todėl dera paminėti gailestingumą; o kai išeina, jis vaikšto po žemę, siekdamas pragyvenimo ir Allaho dosnumo.
• Šie maldavimai (zikr) turi būti pasakyti įeinant į mečetę ir išeinant iš jos.

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Maldavimų ir Allaho minėjimo reglamentavimas
4. Zikr įeinant ir išeinant iš mečetės
5. Hadithas

1. Pagrindinis
2. Jurisprudencija ir jos principai
3. Garbinimo aktų jurisprudencija
4. Malda
5. Taisyklės dėl mečečių
6. Hadithas

• įeidavo į mečetę, jis sakydavo: „Aūzu billahil-azym, ua biuadžhihil-karym, ua sultanihil-kadym minaš-šaitanir-radžym“ (ieškau prieglobsčio pas Allahą, Didįjį, Jo kilnų Veidą ir amžiną valdžią nuo prakeiktojo šėtono)...
• „Malda šioje mano mečetėje yra geriau nei tūkstantis maldų bet kur kitur, išskyrus Al-Haram mečetėje.“
• „Sulyginkite savo eiles, nes iš tiesų eilės sulyginimas yra iš maldos tobulinimo.“
• „Kai kas nors iš jūsų įeina į mečetę, tegul prieš atsisėsdamas atlieka du maldos rakatus.“