Ištardamas takbir pradėti maldą, Pranašas trumpai patylėdavo prieš recituodamas sūrą Al-Fatiha. Per šią pauzę jis pradėdavo maldą su keletu maldavimų. Tarp jų yra: „Allahumma ba-id baini va baina khatajaja kama ba-adta bainal-mašriki val-maghrib. Allahumma nakkini min khatajaja kama junakkath-thaubul-abjadu minad-danas. Allahummagh-silni min khatajaja bith-thaldži val-ma-i val-barad.“ Jis maldauja Visagalio Allaho, kad atitolintų jį nuo nuodėmių, padėdamas jam jų nepadaryti, tokiu atstumu, kad būtų neįmanoma jų sutikti, kaip niekada negali susitikti Rytai ir Vakarai; ir apvalyti jį ir pašalinti nuodėmes, jei jis jas daro, taip, kaip pašalinami nešvarumai nuo balto drabužio; ir nuplauti jį nuo nuodėmių ir atvėsinti jų liepsnas bei šilumą tokiomis šaltomis priemonėmis: vandeniu, sniegu ir kruša.

• Istiftah dua (maldos atidarymo dua) turi būti skaitoma tyliai, net jei malda atliekama garsiai.
• Kompanjonų noras sužinoti apie Pranašo poelgius jo judesiuose ir ramybės akimirkomis.
• Buvo pranešta apie kitas istiftah dua formuluotes. Pageidautina, kad žmogus sakytų tas dua, apie kurias buvo autentiškai pranešta nuo Pranašo, ir kartoti jas pakaitomis.

1. Pagrindinis
2. Jurisprudencija ir jos principai
3. Garbinimo aktų jurisprudencija
4. Malda
5. Zikr (Allaho minėjimas) maldoje
6. Hadithas

• kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarp dviejų nusilenkimų sakydavo: „Allahumma-ghfir li varhamni va afini vahdini varzukni (O Allah, atleisk man, pasigailėk manęs, suteik man saugumą, vesk mane ir aprūpink mane).“
• , niekada nepraleisti progos po kiekvienos maldos sakyti: Allahumma aini ala dhikrika va šukrika va husni ibadatik (O Allahe, padėk man Tave atsiminti, Tau dėkoti ir Tave tobulai garbinti).“
• Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram
• „Kas po kiekvienos privalomos maldos recituoja ajatul-kursi, tam niekas netrukdys patekti į rojų, išskyrus mirtį.“