Pasiuntinys išvyko į Hunain, o tai yra slėnis tarp Taif ir Mekkos miestų, ir jį lydėjo kai kurie kompanjonai, neseniai priėmę islamą. Jie praėjo pro medį, vadinamą "Zatu Anvat', kas reiškia "apkabinėtą daiktais". Politeistai jį gerbindavo ir kabindavo ant jo ginklus bei kitus daiktus, siekdami palaiminimo. Manydami, kad tai leistina, jie paprašė Allaho Pasiuntinio, kad jis padarytų jiems tokį medį, kaip šis, ant kurio jie galėtų pakabinti ginklus, siekdami palaiminimo. Pranašas tai išgirdęs išaukštino Allahą, nepritardamas tokiam prašymui. Jis informavo juos, kad jų teiginiai buvo panašūs į Mozės tautos jam sakytus žodžius: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).} Kai Mozės tauta pamatė tuos, kurie garbino stabus ir prašė turėti tokius stabus, kaip ir politeistai, Pranašas paaiškino kompanjonams, kad taip jie iš tikrųjų eina tų žmonių keliais. Tada Pranašas informavo perspėdamas, kad ši bendruomenė seks žydų ir krikščionių keliais ir kopijuos jų veiksmus.