Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklaustas apie tuos, kurie pasakoja apie neregėtus ir būsimus dalykus, ir pasakė, kad neturėtume kreipti į juos dėmesį ir tikėti jais. Taigi jie sakė, kad jų teiginiai kartais atitinka tikrovę - jie pasakoja, kad kažkas įvyks tokį ir tokį mėnesį tokią ir tokią dieną, ir iš tikrųjų atsitinka taip, kaip jie pasakė. Po to Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškino, kad džinai pasisavina tai, ką išgirsta iš žinių danguje, tada nusileidžia pas savo sąjungininkus iš būrėjų ir perteikia jiems tai, ką išgirdo. Tada būrėjai prideda šimtą melų prie šios informacijos.

• Draudžiama tikėti žyniais. Tai, ką jie sako, yra melas ir prasimanymai, net jei kartais tai būna tiesa.
• Dangus buvo apsaugotas nuo šėtonų prasidėjus Pranašo misijai, kad jie neišgirstų ko nors iš apreiškimo ar kitų žinių, išskyrus nuo tų, kurie šnipinėjo ir išsigelbėjo nuo meteorų.
• Džinai paima sąjungininkus iš žmonių.

1. Pagrindinis
2. Akyda (Tikėjimo pagrindai)
3. Tikėjimas Visagaliu Allahu
4. Allaho garbinimo vienumas
5. Hadithas

1. Pagrindinis
2. Akyda (Tikėjimo pagrindai)
3. Pavadinimai ir su jais susijusios taisyklės
4. Priešislaminio (Džahilija) laikotarpio klausimai
5. Hadithas

• Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pakalbėjęs su juo kai kuriais klausimais pasakė: „Taip, kaip tik Allahas nori, ir kaip tu nori.“ Pranašas tarė: „Ar tu padarei mane lygiu Allahui? Sakyk: Taip, kaip tik Allaha...
• „Nėra adva ir tijara, o man patinka optimizmas.“ Buvo sakoma: kas yra optimizmas? Jis atsakė: „Geras žodis.“
• „Kas pasikabina amuletą, padarė širk (politeizmą).“
• „Nesakykite: „Ko nori Allahas ir kažkas [kitas]“, o sakykite: „Ko nori Allahas ir po to - kažkas.“