Pranašas paaiškino, kad atpildas, kurį musulmonas gauna iš Allaho, atitinka jo darbus kitiems musulmonams. Kas palengvina, sumažina ar pašalina sunkumą nuo tikinčiojo šiame pasaulyje, tam Allahas atlygins, palengvindamas vieną iš jo sunkumų Teismo dieną. O kas padeda žmogui, esančiam sunkioje padėtyje, bei pašalina jo sunkumą, tam Allahas palengvins reikalus tiek šiame pasaulyje, tiek anapusiniame gyvenime. O kas paslepia musulmono trūkumus – tai yra sužino apie jo klaidas ar nuodėmes, kurios neturėtų būti viešinamos – tą Allahas pridengs tiek šiame pasaulyje, tiek anapusiniame. Allah padeda savo tarnui tol, kol tarnas padeda savo broliui tiek religiniuose, tiek pasaulietiniuose reikaluose. Pagalba gali pasireikšti maldavimu, fizine pagalba, pinigais ir pan. Kas eina ieškoti religinių žinių dėl Allaho malonės, tam Allahas palengvins kelią į rojų. Ir kai žmonės susirenka viename iš Allaho namų (maldos vietų), skaitydami ir drauge studijuodami Koraną, juos būtinai apgaubia iškilminga ramybė, juos apgaubia Allaho gailestingumas, juos supa angelai, o Allahas juos mini tarp Savo artimųjų – ir tai yra pakankama garbė, kai Allahas pamini Savo tarną aukščiausioje, dangiškoje bendrijoje. Tas, kurio gerieji darbai yra nepakankami, nebus pakeltas į teisingų darbų turinčiųjų rangą. Todėl žmogus neturėtų pasikliauti kilminga kilme ar protėvių nuopelnais, apleisdamas savo pačių darbus.