Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paklausė Ubai Ibn Kab apie didingiausią Korano eilutę. Iš pradžių jis dvejojo dėl atsakymo, o paskui pasakė: {Allahas - La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Hajul-Kajum (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja).} Pranašas sutiko su juo ir sudavė jam į krūtinę, parodydamas, kad ji kupina žinių ir išminties bei maldavo, kad šios žinios jam būtų maloningos ir lengvos.