Pranašas žavėdamasis išreiškia nuostabą tikinčiojo būsena ir padėtimi, nes jo būsena visada yra gera, ir tai galioja tik tikintiesiems. Kai jam nutinka kas nors gero, jis dėkoja už tai Allahui ir gauna atlygį už dėkingumą. Jei jam atsitinka kas nors blogo, jis rodo kantrybę ir siekia atlygio iš Allaho, taigi gauna atlygį už parodytą kantrybę. Taigi visais atvejais jis gauna atlygį.