Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasiskundė dėl blogo savo vergų elgesio, paminėdamas, kad jie jam meluoja, apgaudinėja ir nepaklūsta, tuo tarpu jis juos keikia ir drausmina mušdamas. Taigi, jis paklausė Pranašo apie jo būklę Teismo dieną už savo elgesį. Atsakydamas Pranašas pasakė: Kiek jie jus išdavė, nepakluso ir melavo, bus vertinama pagal tai, kiek jūs juos nubaudėte. Jei jų nuodėmės ir jūsų bausmė yra lygios, nieko tau ir jiems nebus. Bet jei tavo bausmė bus didesnė už jų nuodėmes, tu būsi atsakingas, o kažkiek iš tavo gerų darbų bus paimta ir atiduota vergams. Vyras nuėjo į šalį ir pradėjo garsiai verkti. Taigi Pasiuntinys jam tarė: Ar tu neskaitai Allaho Knygos: { Ir Mes nustatysime teisingumo pusiausvyrą Prikėlimo Dieną, tada su niekuo nebus elgiamasi neteisingai niekame. Ir jei bus nors garstyčios sėklos svoris, Mes jį atnešime. Ir Pakankami Mes esame atsiskaityti.} [Koranas, sūra Pranašai 21:47]. Paskutiniojo Teismo dieną niekas nebus nuskriaustas, o svarstyklės sąžiningai pasvers žmonių darbus. Taigi, vyras pasakė: Prisiekiu Allahu, o Pasiuntiny, aš nerandu nieko geresnio sau ir savo vergams, negu su jais išsiskirti. Paliudyk, kad jie visi yra laisvi dėl baimės Allaho bausmės.