Vyras paklausė Pranašo apie du bruožus: vieną, dėl kurio patenkama į rojų, ir kitą, dėl kurio patenkama į pragarą. Atsakydamas, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė, kad bruožas, dėl kurio patenkame į rojų, yra tas, kad žmogus miršta garbindamas Allahą vieną, nieko su Juo nesusiedamas. O savybė, dėl kurios patenkama į pragarą, yra ta, kad žmogus miršta, ką nors susiedamas su Allahu, priskirdamas Jam partnerį lygų Jo dieviškumu ar viešpatavimu arba Jo vardais ir savybėmis.

• Tai atkreipia dėmesį į monoteistinio tikėjimo privalumą ir tai, kad kas mirs būdamas tikinčiu, nieko nesiedamas su Allahu, pateks į rojų.
• Tai parodo politeizmo pavojingumą ir tai, kad tas, kuris miršta ką nors siedamas su Allahu, pateks į pragarą.
• Musulmonai nusidėjėliai yra pavaldūs Allaho valiai: jei Jis nori, gali juos nubausti ir jei nori, gali jiems atleisti, bet galiausiai jie atsidurs rojuje.

1. Pagrindinis
2. Akyda (Tikėjimo pagrindai)
3. Tikėjimas Visagaliu Allahu
4. Allaho garbinimo vienumas
5. Hadithas

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Dorybės
4. Ypatinga Tauchyd reikšmė – tikėjimas vienu Dievu
5. Hadithas

• Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo
• „Kai musulmonas patiria nuovargį, ligą, liūdesį, nerimą, skriaudą, sielvartą ar net jei tai būtų spyglio įdūrimas, Allahas tuo išpirks kai kurias jo nuodėmes.“
• Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą
• „Visagalis Allahas pasakys tam, kuris patirs mažiausią kančią pragare: „Jei visa, kas yra žemėje, būtų tavo, ar aukotum tai, kad išvengtum bausmės?“ Jis atsakys: „Taip