Pranašas paaiškino, kad tas, kuris kiekvieną rytą po saulėtekio ir kiekvieną vakarą prieš saulėlydį tris kartus ištars: „Bismilliah“ – prašydamas Allaho pagalbos ir apsaugos nuo bet kokios žalos, – „kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje“ – nuo nelaimių, vykstančių žemėje, – „nei danguje“ – nuo nelaimių, siunčiamų iš dangaus, – „ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis“, – kuris girdi mūsų žodžius ir žino mūsų būsenas. Tas, kuris ištars šį maldavimą vakare, nebus netikėtai užkluptas nelaimės iki ryto. O tas, kuris jį ištars ryte, nebus netikėtai užkluptas nelaimės iki vakaro. Aban Ibn Usman ištiko paralyžius – vienos kūno pusės nusilpimas. Žmogus, kuris išgirdo iš jo šį hadisą, pažvelgė į jį su nuostaba. Tada Aban pasakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o Usman nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai mane ištiko ši nelaimė, buvau apimtas pykčio ir pamiršau ištarti šiuos žodžius.“