Pranašas paaiškino, kad tikimasi, jog musulmonui nusidėjėliui bus atleista, išskyrus tam, kuris didžiuodamasis įžūliai ir viešai skelbia savo nuodėmę. Toks žmogus nenusipelno atleidimo, nes nusideda naktį, tada, nors Allahas slepia jo nuodėmę, ryte jis pasakoja kitiems, kad padarė tokią ir tokią nuodėmę. Naktį Viešpatis jį dengė, o ryte jis pats atidengė save.

• Bjaurumas skelbti nuodėmę po to, kai ją nuslėpė Visagalis Allahas.
• Nuodėmių viešinimas skleidžia amoralumą tarp musulmonų.
• Ką Allahas uždengė šiame gyvenime, uždengs ir Teismo dieną, o tai yra neaprėpiamo Allaho gailestingumo Jo tarnams apraiška.
• Kas atlieka nuodėmę, turi prisidengti ir atgailauti Allahui.
• Hadisas parodo siaubingą kaltę tų, kurie tyčia skelbia nuodėmes, taip prarasdami galimybę būti atleistiems.

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Dalykai, kurie minkština širdį ir įspėja
4. Nuodėmių pasmerkimas
5. Hadithas

• „Didžiosios nuodėmės yra: partnerių susiejimas su Allahu, nepaklusnumas tėvams, žmogžudystė ir tyčinė melaginga priesaika.“
• „Ar man nepranešus jums apie svarbiausią iš didžiųjų nuodėmių?
• „Iš tikrųjų, gero ir blogo draugo pavyzdys yra kaip misk (kvepalų) pardavėjo ir dumplių pūstuvo
• „Kai du musulmonai susitinka kovoti vienas su kitu kardais, ir žudikas, ir nužudytasis yra pasmerkti pragaru