Vyras skundėsi Pranašui dėl savo giminaičių ir artimųjų, kaip jis su jais gerai elgiasi, o jie – priešingai. Jis palaiko su jais ryšius ir juos lanko, bet jie nutraukia ryšius su juo. Jis rodo jiems gerumą ir lojalumą, bet jie su juo elgiasi neteisingai ir šiurkščiai. Jis juos kenčia ir atleidžia, tačiau jie netoleruoja jo, ką rodo jų blogi žodžiai ir veiksmai. Ar turėtų jis toliau palaikyti ryšius su jais nepaisant to? Pranašas jam atsakė: jei tavo padėtis tokia, kaip apibūdinai, tu juos gėdini ir pažemini jų paties akyse, tarsi maitintum juos karštais pelenais, atsižvelgiant į tavo gausų gerumą ir jų bjaurų elgesį. Tol, kol būsi geras jiems, kaip minėjai, ir kol jie su tavimi blogai elgsis, turėsi Allahą kaip Gynėją, kuris atitolins jų žalą.