Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atkreipė dėmesį į tai, kad žmogus, kuris tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, ir kad bus tą dieną prikeltas ir bus atlyginta už jo poelgius, yra skatinamas daryti šiuos dalykus: Pirma - geri žodžiai - gerų žodžių pavyzdžiai yra Allaho šlovinimas ir Jo Vienumo (Tauchyd) skelbimas, įsakymas daryti teisingą ir uždrausti neteisingą bei skleisti taiką tarp žmonių. Jei žmogus nepasako ko nors gero, tada jis turėtų tylėti, sulaikydamas liežuvį ir tausodamas žmones nuo žalos. Antra - gerbti kaimynus - būti jiems geranoriškais ir nedaryti jiems jokios žalos. Trečia - svečių pagerbimas - gražiai su jais kalbėti, pateikiant maistą ir panašiai.

• Tikėjimas Allahu ir Paskutiniąja diena yra viso gėrio pagrindas.
• Hadisas įspėja apie netinkamą liežuvio vartojimą.
• Islamas yra nuoširdumo ir dosnumo religija.
• Šie bruožai patenka į tikėjimo šakas ir priklauso didingajai etikai.
• Daug kalbėti gali privesti prie to, kas nemėgstama ar draudžiama. Saugumas slypi tyloje, nebent pasakoma kas nors gero.

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Gero charakterio reglamentavimas
4. Pagirtina moralė
5. Hadithas

• „Teisumas – tai geras elgesys, o nuodėmingumas – tai, kas neduoda ramybės tavo širdžiai ir ko nenorėtum, kad žmonės sužinotų.“
• „Kas saugos savo brolio garbę jo nesant, Allahas apsaugos jo veidą nuo ugnies Teismo dieną.“
• „Bijok Allaho, kur bebūtum, daryk gerus darbus po blogų, nes geri ištrina blogus, ir elkis su žmonėmis padoriai.“
• „Iš tikrųjų, tai, kas pasiekė žmones iš ankstyvųjų pranašų žodžių: jei nejauti gėdos, daryk ką nori.“