Grįžęs iš Hadžatul-Vada (Atsisveikinimo hadžo), Pranašas paklausė moters iš Ansarų, kuri neatliko hadžo, kas trukdė jai prisijungti prie jų. Jos pasiteisinimas buvo tas, kad jie turėjo tik du kupranugarius; su vienu iš jų jos vyras ir sūnus atliko hadžą, o kitą paliko, kad galėtų neštis vandens iš šulinio. Po to Pranašas jai pasakė, kad Ramadano mėnesį atliekamos umros atlygis prilygsta hadžo atlygiui.