Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodė, kad joks garbinimo veiksmas Visagalio Allaho akyse nėra doresnis už maldavimą (dua). Taip yra todėl, kad maldavimas rodo Allaho savarankiškumą ir tarno bejėgiškumą bei jo Viešpaties poreikio pripažinimą.

• Hadisas parodo maldavimo nuopelnus ir kad kai tarnas maldauja savo Viešpatį, jis taip Jį aukština ir pripažįsta, kad Jis yra savarankiškas, girdintis, dosnus, galingas ir artimas, nes maldavimas negali būti nukreiptas į vargšus, kurčius, šykščius, negailestingus ir bejėgius - į dieviškųjų savybių neturinčius.

1. Pagrindinis
2. Dorybės ir etiketas
3. Dorybės
4. Maldavimo privalumai
5. Hadithas

• „Maldavimas (dua) yra garbinimas
• „Kai žmogus miršta, visi jo darbai nutrūksta, išskyrus tris: nuolatinę (tęstinę) labdarą, žinias, iš kurių kiti semiasi naudos, ir pamaldų vaiką, kuris meldžiasi už jį.“