Pranašas praneša, kad tikintysis, turintis tikrąjį tikėjimą ir kurio širdis juo nuraminta, savo širdyje pajus erdvumą, džiaugsmą, saldumą ir malonumą būti arti Allaho, jei jis bus patenkintas trimis dalykais: Pirma: jis patenkintas Allahu kaip Viešpačiu. Tai atsitinka tada, kai jo širdis jaučia palengvėjimą dėl to, kas jam ateina iš Allaho pagal Viešpaties valdžią, pavyzdžiui, dėl išlaikymo ir aplinkybių pasidalijimo. Taigi, jo širdyje nėra nepasitenkinimo dėl nieko iš to ir jis neieško kito Viešpaties, išskyrus Allahą. Antra: jis yra patenkintas islamu kaip religija, nes pasitenkina islamo nustatytomis pareigomis ir įsipareigojimais ir neieško kito kelio, išskyrus islamą. Trečia: jis yra patenkintas Muchammedu kaip Pasiuntiniu, nes yra laimingas ir patenkintas viskuo, ką jis atnešė, neabejodamas. Jis neseka jokia kryptimi, jei ji neatitinka Pranašo nurodymų.

• Tikėjimas turi saldumą ir skonį, kurį jaučia širdis, kaip maisto ir gėrimo saldumą jaučia burna.
• Kūnas nejaučia maisto ir gėrimų saldumo, nebent jis yra sveikas, taip pat ir širdis; jei ji neserga klaidinančiais troškimais ir uždraustais geismais, ji jaučia tikėjimo saldumą. Tačiau kai ji suserga ir susilpnėja, ji neranda tikėjimo saldumo; greičiau ji gali rasti saldumą tokiuose troškimuose ir nuodėmėse, kurios veda į pražūtį.
• Kai žmogui kas nors patinka ir jis tam pritaria, jam viskas tampa lengva. Jis džiaugiasi viskuo, kas su tuo susiję, ir jo širdis kupina džiaugsmo. Panašiai, kai į musulmono širdį įžengia tikėjimas, paklusnumas Viešpačiui jam tampa lengvas, sielai tampa malonus ir jis neranda jokių sunkumų.
• Ibn Al-Kajim sakė: Šis hadisas apima pasitenkinimą Allaho viešpatavimu ir dieviškumu, pasitenkinimą Jo Pasiuntiniu ir paklusnumą jam, pasitenkinimą Jo religija ir paklusnumą jai.

1. Pagrindinis
2. Akyda (Tikėjimo pagrindai)
3. Pavadinimai ir su jais susijusios taisyklės
4. Tikėjimo pakilimas ir smukimas
5. Hadithas

• „Iš tiesų, tikėjimas vienam iš jūsų susidėvi, kaip nusidėvi marškiniai, todėl paprašykite Allaho atnaujinti tikėjimą jūsų širdyse.“
• „Musulmonas yra tas, nuo kurio liežuvio ir rankos kiti musulmonai yra saugūs, o muhadžir yra tas, kuris apleidžia tai, ką Allahas uždraudė.“
• „Kiekvienam pranašui, kurį Allahas siuntė prieš mane tam tikrai tautai, turėjo savo pasekėjus ir bendrininkus, kurie sekė jo suna ir vykdė jo įsakymus
• Mes randame savyje minčių, apie kurias mums būtų per daug sunku kalbėti.“ Pranašas pasakė: „Ir jūs tai patyrėte?“ Jie atsakė: „Taip.“ Jis pasakė: „Tai aiškus tikėjimas.““