Pranašas pranešė, kad meilė jo Rėmėjams iš Medinos žmonių yra tobulo tikėjimo požymis, atsižvelgiant į jų pirmenybę remiant islamą ir Pranašą ir jų norą priglausti musulmonus bei aukoti savo turtą ir gyvybes vardan Allaho; o nekęsti jų yra veidmainystės požymis. Tada Pranašas paaiškino, kad Allahas myli tą, kuris myli Ansar, ir nekenčia to, kuris jų nekenčia.