Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) ragina mus išgirdus azaną kartoti ką sako muezinas, žodis po žodžio. Taigi, kai jis sako: „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausiasis), mes sakome: „Allahu akbar“ po jo, ir kai jis ištaria du tikėjimo liudijimus, mes juos pakartojame. Vienintelė išimtis yra tada, kai muezinas sako: „Haja alias-salah, haja alial-falah“ (Ateik į maldą, ateik į sėkmę), turėtume sakyti: „La haula va la kuvata ila billah“ (Visa galia ir jėga priklauso Allahui).