Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pabrėžė statusą tų, kurie dažnai prisimena Allahą, ir tai, kad jie yra išskirtiniai ir daug pranašesni už kitus, nes jiems suteiktas aukščiausias rangas malonumų soduose. Jis palygino juos su Džumdan kalnu, kuris iškyla atskirai nuo kitų kalnų.

• Patartina dažnai prisiminti Allahą ir užsiimti zikr (Allaho prisiminimu), nes pranašumas pomirtiniame gyvenime pasiekiamas per gausų paklusnumo ir nuoširdaus garbinimo aktų atlikimą.
• Allaho prisiminimas gali būti atliekamas vien liežuviu, vien širdimi arba ir liežuviu, ir širdimi, o tai yra aukščiausias lygis.
• Į zikr įeina reguliarūs nustatyti maldavimai (zikr), susiję su tam tikromis progomis, pavyzdžiui, rytiniai ir vakariniai, po privalomų maldų ir kt.
• An-Navavi pasakė: Turėtumėte žinoti, kad zikr nuopelnai neapsiriboja vien tasbih (Allaho išaukštinimu), tahlil (Allaho vienybės skelbimu), tahmid (Allaho šlovinimu), takbir (Allaho didybės skelbimu) ir kt. Kiekvienas, kuris atlieka paklusnumo Visagaliui aktą, yra laikomas iš tų, kurie prisimena Visagalį Allahą.
• Allaho prisiminimas yra viena geriausių tvirtumo priemonių, kaip sako Visagalis: {O jūs, kurie tikite, kai jūs sutinkate (priešo) pajėgas, užimkite tvirtą poziciją prieš juos ir daug kartų minėkite Allaho Vardą (liežuviu ir mintyse) tam, kad būtumėte sėkmingi.} [Koranas, sūra „Trofėjai“ 8:45]
• Praktikuojančiųjų zikr ir Džumdan kalno panašumas yra unikalumas ir nuošalumas. Džumdan kalnas stovi atskirai nuo kitų kalnų. Tas pats pasakytina ir apie tuos, kurie prisimena Allahą, nes unikalus žmogus yra tas, kurio širdis ir liežuvis yra nuošalėje ir kuris prisimena savo Viešpatį, net jei yra tarp žmonių. Jis yra tas, kuris atsiskyrimo metu randa ramybę ir jaučia nenorą pakartotinai maišytis su žmonėmis. Panašumas taip pat gali būti tai, kad zikr yra priemonė išlaikyti tvirtą religiją, kaip kalnas yra priemonė išlaikyti žemę tvirtą, arba tai gali reikšti, kad jis yra pirmaujantis visose gėrio formose šiame pasaulyje ir pomirtiniame gyvenime, nes kai keliautojas iš Medinos į Mekką pasiekdavo Džumdan, tai žymėdavo jo atvykimą į Mekką, ir kas pasiekdavo šį kalną, būdavo laikomas pirmaujančiu. Tas pats pasakytina ir apie tą, kuris prisimena Allahą, nes jis laikomas gerokai pranašesniu už kitus, o Allahas žino geriausiai.