Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) prisiekia Allahu, kad kiekvienas šios bendruomenės asmuo, nesvarbu, ar jis būtų žydas, ar krikščionis, ar kitas, kuris išgirdo apie Pranašą ir jo žinią, bet miršta netikėdamas juo, bus iš pragaro gyventojų, kurie jame liks amžinai.

• Tai parodo Pranašo žinios, skirtos visam pasauliui, bendrumą ir pareigą juo sekti, ir kad šariatas panaikino visus ankstesnius įstatymus.
• Kas netiki Pranašu, jo tikėjimas kitais pranašais jam nebus naudingas.
• Tie, kurie negirdėjo apie Pranašą ir kvietimas į islamą jų nepasiekė, yra atleidžiami, o jų padėtis palikta Allaho rankose Teismo dieną.
• Žmogus gali priimti islamą net prieš pat mirtį, net ir sunkiai sergantis, kol siela nepasiekė gerklės.
• Tikėjimas netikinčiųjų, įskaitant žydus ir krikščionis, religijos patikimumu yra kufr.
• Šiame hadise žydų ir krikščionių paminėjimas rodo, kad įspėjimas apima ir kitų tikėjimų žmones. Jei taip yra su žydais ir krikščionimis, kurie gavo dieviškuosius Raštus, tai dar labiau pabrėžtina tiems, kurie neturi Rašto, nes kiekvienas turi priimti islamą ir paklusti Pasiuntiniui.

1. Pagrindinis
2. Akyda (Tikėjimo pagrindai)
3. Tikėjimas pasiuntiniais
4. Mūsų pranašas Muchammedas, ramybė ir Allaho palaima jam
5. Hadithas

• „Man buvo suteikti penki dalykai, kurių niekas prieš mane nebuvo gavęs
• Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gavo dieviškąjį apreiškimą būdamas keturiasdešimties
• Rašyk, nes prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad iš to nieko neišeina, išskyrus tiesą.““
• Mes sakėme: „Tu esi mūsų vadovas“. Jis pasakė: „Vadovas yra Allahas“. Mes pasakėme: „Tu esi geriausias tarp mūsų palaiminimu ir didžiausias tarp mūsų dosnumu“. Jis atsakė: „Sakyk, ką nori pasakyti, arba dalį to, ką nori pasakyti, bet (pagir...