Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei žmonėms būtų suteikta tai, ką jie teigia tik remdamiesi savo pareiškimais, be įrodymų ar liudijimų, kai kurie reikalautų kitų turto ir gyvybių. Tačiau reikalaujantis asmuo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Jei įrodymų trūksta, reikalavimas perduodamas atsakovui, ir jei jis jį paneigia, atsakovas privalo prisiekti, po to jis išteisinamas.

• Ibn Dakik Al-Eid sakė: „Šis hadisas yra vienas iš pagrindinių teisminių sprendimų principų ir geriausia priemonė, kai kyla ginčai ir konfliktai.“
• Šariatas buvo duotas tam, kad apsaugotų žmonių turtą ir gyvybes nuo piktnaudžiavimo.
• Teisėjas turėtų priimti sprendimą ne remdamasis savo žiniomis, o remdamasis aiškiais įrodymais.
• Jei kas nors pateikia teiginius be įrodymų, jie turi būti atmesti, nesvarbu, ar tai susiję su teisėmis, sandoriais ar tikėjimo bei žinių klausimais.