Pranašas paaiškino, kad vienas iš žmogaus tikėjimo tobulumo ir pilnatvės požymių yra atsiribojimas nuo to, kas jo neliečia, su juo nesusiję, jo neramina ir jam neatneša naudos — nesvarbu, ar tai būtų žodžiai, ar darbai, religijoje ar pasaulietiniuose reikaluose. Užsiėmimas tuo, kas žmogaus neliečia, gali jį atitraukti nuo to, kas jam iš tiesų svarbu, arba nuvesti prie to, nuo ko jis privalo susilaikyti. Juk Teismo dieną žmogus bus atsakingas tik už savo darbus.